Kūjai ir ceremonijos

Kauno diena rašo: Rotušė – ne jaunavedžiams, o vienam politikui?

(čia bus šaržas: Kaminskas už diržo užsikišęs nušautą baltają gulbę, mojuodamas nuo Vytauto tilto nuluptais Stalino kūju ir pjautuvu, varo verkiančias nuotakas iš Rotušės)

Primityvus profesionalaus žurnalizmo receptas yra toks:
Antraštėje ir pastraipų pavadinimuose – melas, turinyje paneigimas + nesusipratusiųjų pasisakymai. Taip sutaupoma laiko ir pinigų bylinėjimuisi, o visuomenė lieka sujaudinta, nesusipratusi ir patenkinta. Redaktoriai pradedančiuosius žurnalistus moko taip: Žurnalistas turi būti kvailas ir klausti kvailus klausimus. Į kvailus klausimus pateikiami kvaili atsakymai. Kvaili atsakymai kelia kvailų skaitytojų šurmulį. Rezultatas – auga tiražas (bapkės).

Naktinė fotosesija

Seniau kai kurie žmonės skųsdavosi buvę marsiečių pagrobti, o sunkmečiu ir patys prašosi.

Vaško krosnies pažiūrėti  po 22 valandos vaikai eina su suaugusiaisiais.

Rotušės aikštės dailininko šešėlis matomas nereguliariai, įvairiu paros metu.

Rotušės atsendinimo pastanga

Menotyrininkai kviečiami į mokslinę konferenciją dėl šio milžiniško (7 metrų) meno kūrinio įkurdinto po Rotušės skliautais.   Susikūprinusios gotikos, iškilmingo klasicizmo bei eklektiškos Muravjovo- Koriko būstinės stilistinis mišinys yra nelengva terpė šiam sveikatingo herojinio realizmo ekzemplioriui. Meninė išliekamoji kūrinio vertė nekelia abejonių. Laukiama pasiūlymų, kaip tinkamai pagerbti menininką ir jo atstovaujamą laikotarpį kitoje vietoje.

Registruotis  e-paštu: xar5000@yahoo.com. Pasiūlymus teikti – skiltyje Palikti komentarą žemiau.

Naujas kūrinys vaško krosnies ekspozicijoje

1408 metais Vytauto privilegijoje Kauno miestui minima vaško lydykla. Rotušės aikštėje iki 1542 veikė aštuonios lydymo krosnys, kuriose per metus išliedavo apie 1500 tonų vaško „akmenų“ (14,618 kg skrituliai). Kauniečiai taip užsidirbo pinigų Rotušei pastatyti.

Rotušės aikštės dailininkas Augustas Ramonas vaško krosnies ekspozicijos atnaujinimo proga sukūrė paveikslą. 360 cm ilgio frizas vaizduoja iš Viešpaties malonės atsiradusių gėrybių seką: pasigavęs bičių spiečių bitininkas apgyvendina juos įrengtose medžio drevėse; karaliai malda pagerbia bitelių sulipdytus vaško ir medaus korius; vaško lydytojai dirba prie krosnies; laivai plukdo vašką į Hanzos miestus; vaškas pavirsta antspaudais, užrašų lentelėmis ir žvakėmis. Gauti pinigai – nepavaizduoti, o vėliau atsiradusią Rotušę galima apžiūrėti vietoje.

Tuo metu jau stovėjo Vytauto bažnyčia, o Perkūno namai pavaizduoti du (archeologai mano, kad šalia stovėjęs toks pat namas. Kas gyveno šiuose namuose 100 metų iki apsigyvenant pirkliui Dulkei su trimis gražiomis dukterimis – duomenų neišliko. Dailininkas mano, kad šie rūmai buvo sudėtinė Valdovų rūmų dalis (1464 į Kauną atsikraustė karalius Kazimieras Jogailaitis su įpėdiniu).

Karalienė Bona, kad ir nemėgstama lietuvių dėl negražaus elgesio su marčia (Barbora Radvilaite), Kauną valdė ir grąžino 1518-1556 m., taigi galėjo ir maldelę už bites sukalbėti.  Bitelės ne tik krikščioniškoje kultūroje buvo herbuose naudojamos, bet ir egiptiečiams patiko – dar prieš 5000 metų reiškėsi kaip karališkos galios simbolis.

Kova su drėgme vaško krosnies rūsyje dar nebaigta. Išmintingi inžienieriai ieško sprendimo, kaip kondensato kaupimasį ant stiklo įveikti, kuomet dengianti plokštuma  pakreipta mažiau nei 45 laipsnių kampu. (Esant 45 laipsnių kampui, kondensatas nesikaupia, anot Izaoko Niutono).

Įsteigta Rotušės aikštės draugija

2009.11.27 įsteigta Rotušės aikštės draugija. 20 Senamiesčio verslininkų ir kultūrininkų miesto ceremonimeistro pakviesti susirinko Rotušėje ir sutarė gaivinti senamiesčio istoriją bei estetiką. Pasirašę steigimo aktą Draugija vėliava nešini apėjo Rotušę ir atidengė atnaujintą XV amžiaus vaško lydymo krosnies ekspoziciją. Naujos ventiliuojamos stiklo konstrukcijos gamybą lėšomis rėmė Algirdas Mažeika, „Bernelių“ restoranų savininkas.

Rotušės aikštės dailininkas Augustas Ramonas sukūrė draugijos emblemą ir vėliavą.

Žiemos sezonui pasirinkta balta spalva, o pavasarį ketinama iškelti šviesiai žalią.

Balvonženkliai

Iš vienos pusės – tarptautinius stadartus atitinkantis balvonženklis, o kitos?

Iš tiesų šioje sankryžoje yra 12 balvonženklių rūpestingų kelininkų skirtų garliaviškiams trumpinantiems savo kelią į Vilijampolę visais 300 metrų palyginti su Birštono gatve.

Briuselio Grandplace, ir kituose placuose balvonženklių nemačiau, – ten aikštės paskirtis kita: imti iš turistų pinigus, tiesiogai ir netiesiogiai.

 

 

Pinigai ar gyvybė?

Šiuo tradiciniu viduramžių plėšikų šūkiu Rotušės aikštės dailininkas pradeda naują puslapį – Rotušės aikštės inžinerinės infrastruktūros rūtų darželiuose ieškos atsakingų asmenų ar atsakovų.

Lietuvos ir užsienio gyvybės draudimo kompanijų klientai nuo šiol gali pasirinkti kur susilaužyti koją Rotušės aikštės teritorijoje, žr. foto:

o

Orientyrai: 1. Gildija, 2. Pats vidurys, 3. Šokoladinė

Taip pat man visą vasarą kėlė juoką, kaip ties Perkūno namais palei Valdovų rūmų pasienį žąsele ropojančių pagyvenusių šveicarų ar japonų turistų grupės sustoja pie vienos lietvamzdžio nuotekų deformuotos duobelės  ir atsargiai perženginėja duobę kaip sulėtintame filme – vienas žmogus per minutę.

Tokių duobelių mūsų panos ilgakojės, garliavos bachūrai ir jų rinkti politikai net žiūrėdami neįžiūri .

Visgi manau, tai kažkaip susiję su sveikatos draudimu ir Ligonių kasa.

Naujas stiklas

Titaniškos pastangos demonstruoti 500 metų senumo paveldą – vaško lydymo krosnį dabartinėse Rotušės prieigose.

Rotušės aikštės dailininkas rado du berniūkščius besėdinčius ant visiškai neperžvelgiamo (aprasojusio) stiklo. Garuoja žemelė ir kyla rasa ant to stiklo taip pat, kaip ir ant buvusio ankstesnio – nieko nematyti. Berniūkščiai aplink ropojančio dailininko klausė: kas čia per stiklas, o gavę išsamų paaiškinimą, kas „tai“ yra ir kas po „tuo“ yra (nes nieko nematyti), nusprendė, kad dėdė esąs istorikas.

Čia dėdė truputį vaikams primelavo apie  požeminius takus iš Keramikos muziejaus, tačiau iš esmės paaiškino  fizikinę garų kondensacijos problemą ir neatsakingo projektavimo pasekmes.

Daugiau informacijos Kauno diena čia:

Senamiesčio apžvalga iš Archikatedros varpinės bokšto

Rotušės aikštės dailininko kūrinių parodoje demostruojamas futuristinis projektas:

Rotušės aikštės dailininko kūrinių paroda

Šiandien pristatyti Rotušės aikštės dailininko vykdomą projektą „Rotušės aikštės istorija ir estetika“ dar žymiai per anksti. Tačiau, naudojantis seniau sutartomis parodinio ploto Lietuvos architektų sąjungos parodų salėje (Vilniaus g. 22, Kaunas) galimybėmis, keli pasiūlymai Kauno senamiesčiui rodomi jau šiandien.