Rotušės aikštės draugijos kronika. Biuletenis Nr. 1

Rotušės aikštės dailininkas Augustas Ramonas pagamino Draugijos biuletenį (piešė ir rašė).

Kroniką skaityti čia: RADbiuletenis5

Piešiniai Rotušėje

Gruodžio 27 dieną gausiai susirinko Kauno geruomenė į dvidešimtąjį Kęstučio Ignatavičiaus organizuotą Labdaros vakarą. Labdaros gauta 100 000 litų, o dailės aukcionas davė dar 18 000 litų. M. Petruškevičiaus frakas buvo tarsi lietas plienas, o štai Rotušės aiktės dailininkas buvo apsirengęs 18 amžiaus Batuoto katino kostiumu ir piešė piešinėlius:

Žvalusis Vytenis Pauliukaitis buvo visai nepanašus į tą ligotą senelį iš šokių televizijos ir šauniai vedė neapsakomai ilgą dailės kūrinėlių aukcioną. Dykai suneštų paveikslėlių repertuaras buvo skurdus, mat kažkam dingtelėjo nepasiturinčius menininkus taip pat paversti mecenatais prilyginant juos stambiems verslininkams bei asignavimų valdytojams. Įvairūs bagočiai dažnai apeliuoja į menininkų garbės troškimą ir, pavaišinę tuos svajoklius kava, palieka juos basus.

Liudas Mikalauskas dainuoja ir šoka natūroje taip pat geriau nei TV šoko su Sausgalviene. Rotušės aikštės dailininkas net nepradėjo piešti, užburtas skrajojančios poros piruetų magijos.

Naktinė fotosesija

Seniau kai kurie žmonės skųsdavosi buvę marsiečių pagrobti, o sunkmečiu ir patys prašosi.

Vaško krosnies pažiūrėti  po 22 valandos vaikai eina su suaugusiaisiais.

Rotušės aikštės dailininko šešėlis matomas nereguliariai, įvairiu paros metu.

Naujas kūrinys vaško krosnies ekspozicijoje

1408 metais Vytauto privilegijoje Kauno miestui minima vaško lydykla. Rotušės aikštėje iki 1542 veikė aštuonios lydymo krosnys, kuriose per metus išliedavo apie 1500 tonų vaško „akmenų“ (14,618 kg skrituliai). Kauniečiai taip užsidirbo pinigų Rotušei pastatyti.

Rotušės aikštės dailininkas Augustas Ramonas vaško krosnies ekspozicijos atnaujinimo proga sukūrė paveikslą. 360 cm ilgio frizas vaizduoja iš Viešpaties malonės atsiradusių gėrybių seką: pasigavęs bičių spiečių bitininkas apgyvendina juos įrengtose medžio drevėse; karaliai malda pagerbia bitelių sulipdytus vaško ir medaus korius; vaško lydytojai dirba prie krosnies; laivai plukdo vašką į Hanzos miestus; vaškas pavirsta antspaudais, užrašų lentelėmis ir žvakėmis. Gauti pinigai – nepavaizduoti, o vėliau atsiradusią Rotušę galima apžiūrėti vietoje.

Tuo metu jau stovėjo Vytauto bažnyčia, o Perkūno namai pavaizduoti du (archeologai mano, kad šalia stovėjęs toks pat namas. Kas gyveno šiuose namuose 100 metų iki apsigyvenant pirkliui Dulkei su trimis gražiomis dukterimis – duomenų neišliko. Dailininkas mano, kad šie rūmai buvo sudėtinė Valdovų rūmų dalis (1464 į Kauną atsikraustė karalius Kazimieras Jogailaitis su įpėdiniu).

Karalienė Bona, kad ir nemėgstama lietuvių dėl negražaus elgesio su marčia (Barbora Radvilaite), Kauną valdė ir grąžino 1518-1556 m., taigi galėjo ir maldelę už bites sukalbėti.  Bitelės ne tik krikščioniškoje kultūroje buvo herbuose naudojamos, bet ir egiptiečiams patiko – dar prieš 5000 metų reiškėsi kaip karališkos galios simbolis.

Kova su drėgme vaško krosnies rūsyje dar nebaigta. Išmintingi inžienieriai ieško sprendimo, kaip kondensato kaupimasį ant stiklo įveikti, kuomet dengianti plokštuma  pakreipta mažiau nei 45 laipsnių kampu. (Esant 45 laipsnių kampui, kondensatas nesikaupia, anot Izaoko Niutono).

Įsteigta Rotušės aikštės draugija

2009.11.27 įsteigta Rotušės aikštės draugija. 20 Senamiesčio verslininkų ir kultūrininkų miesto ceremonimeistro pakviesti susirinko Rotušėje ir sutarė gaivinti senamiesčio istoriją bei estetiką. Pasirašę steigimo aktą Draugija vėliava nešini apėjo Rotušę ir atidengė atnaujintą XV amžiaus vaško lydymo krosnies ekspoziciją. Naujos ventiliuojamos stiklo konstrukcijos gamybą lėšomis rėmė Algirdas Mažeika, „Bernelių“ restoranų savininkas.

Rotušės aikštės dailininkas Augustas Ramonas sukūrė draugijos emblemą ir vėliavą.

Žiemos sezonui pasirinkta balta spalva, o pavasarį ketinama iškelti šviesiai žalią.

ELTA kvailioja apie geriausią vestuvių vietą Europoje

Delfi.lt publikuoja ELTA rašliavą apie Kauno rotušės funkcijas. Tekstas čia.

Ištyriau nemažai aplinkiniuose kraštuose esančių senųjų rotušių – Lenkijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Latvijoje, Estijoje. Visur yra kitaip. Vienos rotušės tebetarnauja municipalinėms procedūroms, kitos pavirto muziejais. Seni pastatai dažniausiai nebeatitinka šiuolaikinių poreikių. Tūkstančio kilometrų spinduliu aplink, humaniškiausiai tvarkosi dydžiu, amžiumi ir aplinka į Kauno rotušę panaši Talino rotušė, adresas čia.

2 vieta nemokančiai skleisti informacijos Vilniaus rotušei. Talino rotušės veikla – išsamiausias pavyzdys, kaip funkcionaliai išnaudoti seną pastatą – koncertai, parodos, turistų vizitai ir tt, it tt.

Aš už tai, kad Kauno rotušėje išliktų civilinės metrikacijos procedūros, nes tai yra ypatingas Kauno išskirtinumas suteikiantis džiaugsmo kauniečiams ir turistams. Ne viena vilniečių ar pasvaliečių pora norėtų susituokti Kauno rotušėje.

Kitas reikalas, kad rotušėje iš tikrųjų nieko daugiau nėra be mano dėdės Henriko Raugalo 1971-2 m. suprojektuotų baldų. Patalpos išnaudojamos nepakankamai, uždaros visuomenei ir turistams. Išplėtus rotušės funkcijas (parodoms, koncertams – būtinai), gal ir metrikacijos pareigūnams reikėtų ieškotis vietos.

Tačiau vestuvės turi būti čia, o miesto muziejus turi būti ten kur ir buvo – carinio pašto stotyje už rotušės (dabar Teo lt ryšių muziejus).