Laisvės alėja kontraatakuoja

Užjutusi, kad miesto veido statuso neteko visiems laikams,  Alėja smogia Senamiesčiui iš pasalų, neva nesusipratusių komunalininkų rankomis.

Kūjai ir ceremonijos

Kauno diena rašo: Rotušė – ne jaunavedžiams, o vienam politikui?

(čia bus šaržas: Kaminskas už diržo užsikišęs nušautą baltają gulbę, mojuodamas nuo Vytauto tilto nuluptais Stalino kūju ir pjautuvu, varo verkiančias nuotakas iš Rotušės)

Primityvus profesionalaus žurnalizmo receptas yra toks:
Antraštėje ir pastraipų pavadinimuose – melas, turinyje paneigimas + nesusipratusiųjų pasisakymai. Taip sutaupoma laiko ir pinigų bylinėjimuisi, o visuomenė lieka sujaudinta, nesusipratusi ir patenkinta. Redaktoriai pradedančiuosius žurnalistus moko taip: Žurnalistas turi būti kvailas ir klausti kvailus klausimus. Į kvailus klausimus pateikiami kvaili atsakymai. Kvaili atsakymai kelia kvailų skaitytojų šurmulį. Rezultatas – auga tiražas (bapkės).

Pinigai ar gyvybė?

Šiuo tradiciniu viduramžių plėšikų šūkiu Rotušės aikštės dailininkas pradeda naują puslapį – Rotušės aikštės inžinerinės infrastruktūros rūtų darželiuose ieškos atsakingų asmenų ar atsakovų.

Lietuvos ir užsienio gyvybės draudimo kompanijų klientai nuo šiol gali pasirinkti kur susilaužyti koją Rotušės aikštės teritorijoje, žr. foto:

RA_dangciai1 o RA_dangciai2

RA_dangciai3

Orientyrai: 1. Gildija, 2. Pats vidurys, 3. Šokoladinė

Taip pat man visą vasarą kėlė juoką, kaip ties Perkūno namais palei Valdovų rūmų pasienį žąsele ropojančių pagyvenusių šveicarų ar japonų turistų grupės sustoja pie vienos lietvamzdžio nuotekų deformuotos duobelės  ir atsargiai perženginėja duobę kaip sulėtintame filme – vienas žmogus per minutę.

Tokių duobelių mūsų panos ilgakojės, garliavos bachūrai ir jų rinkti politikai net žiūrėdami neįžiūri .

Visgi manau, tai kažkaip susiję su sveikatos draudimu ir Ligonių kasa.

Griausmo namas, po perkūnais

Griausmo_namas_460Jau kuris laikas svetimšaliams susiriečiamai paslaugūs lietuviai  senovės lietuvių dievą Perkūną vadina griausmu, griaudėjimu ir kitaip.  Kauno Rotušės aikštėje stovi visai graži rodyklė su užrašu Thunder House.

Griausmo_bukletai_460Tą patį rašo ir bukletuose: anglams – Perkūno (griausmo) namas. Prancūzams aiškina, kad tai yra keltų dievo Taranis namas. Vokiškai esu silpnas, tai nežinau ką reiškia Haus des Donnergottes, gal Bildukų namas gal kebabinė – pagal Donner Kebab, tikrai ne Perkūno.

Aišku, kad valdiškos bei privačios Kauno turizmo informacijos įtaigos (TIC) nemano žodžį Perkūnas esant anei tikriniu, anei  vardu. Akivaizu,  kad ir dievo nebijo. Lietuvių kalbos taisyklės nenumato versti vardų, o dažnai ir pavadinimų.

Tyčia ar netyčia TICininkai Perkūną pašalino iš dievų panteono bei vardyno. Reikalauju atstatyt.

Siūlau Perkūno namą angliškai vadinti  Perkūnas’ House. Išreiškiant ypatingą paslaugumą pridėti paaiškinimą: Perkūnas – god of thunder. Visgi paaiškinimas nebus tikslus, nes griaustinio ženklai tėra tik viena vyriausiojo dievo savybių.

Oi, griausma, griausma, oi trenksma, trenksma antų rodyklų (nauja liadies daina).

Kas yra Taranis, gražiai paaiškinta čia (anglų kalba) Taranis_Jupiter

Ar nebus čia ta XIX a. Perkūno name rasta skultūrėlė, kuri išvežta į Sankt Peterburgą ten ir dingo. Kontrabandininkai labai galėjo ją iškišti patikliems prancūzams kaip keltų dievą Taranį. O gal ir ne ta, – man atrodo kaip XVI a. manierizmo ar XVIII a. pabaigos romantizmo dirbinėlis, romėnų estetikos citatos akivaizdžios.

Kristupas Radvila Perkūnas (1547-1603), bendravardis.

KR Perkūnas