Didkaimis?

Pradžiugino „Kauno diena“ 2010 m. vasario 22 dieną: Kaunas turistams – apleistas kaimiškas didmiestis Tradiciškai tiesa sakoma vaikų, juokdarių ir pamišėlių lūpomis. Sveikinu „Kauno dienos“ plunksnuočius suradus (naują/seną) genialų būdą pasakyti teisybę – užsieniečių žodžiais. Kauno gidai cituoja miesto svečių atsiliepimus ir pasako ko negalėtų (nedrįstų) pasakyti kauniečiai.  Pasimėgauti tekstu galima čia:

Į Kauną pirmą kartą atvykęs svečias objektyviai įvertina, kaip atrodo miestas. Jis neturi išankstinio nusistatymo, kuo privalu grožėtis, nebijo išrėžti, kas bado akis.

Kūjai ir ceremonijos

Kauno diena rašo: Rotušė – ne jaunavedžiams, o vienam politikui?

(čia bus šaržas: Kaminskas už diržo užsikišęs nušautą baltają gulbę, mojuodamas nuo Vytauto tilto nuluptais Stalino kūju ir pjautuvu, varo verkiančias nuotakas iš Rotušės)

Primityvus profesionalaus žurnalizmo receptas yra toks:
Antraštėje ir pastraipų pavadinimuose – melas, turinyje paneigimas + nesusipratusiųjų pasisakymai. Taip sutaupoma laiko ir pinigų bylinėjimuisi, o visuomenė lieka sujaudinta, nesusipratusi ir patenkinta. Redaktoriai pradedančiuosius žurnalistus moko taip: Žurnalistas turi būti kvailas ir klausti kvailus klausimus. Į kvailus klausimus pateikiami kvaili atsakymai. Kvaili atsakymai kelia kvailų skaitytojų šurmulį. Rezultatas – auga tiražas (bapkės).

Balvonženkliai

Iš vienos pusės – tarptautinius stadartus atitinkantis balvonženklis, o kitos?

Iš tiesų šioje sankryžoje yra 12 balvonženklių rūpestingų kelininkų skirtų garliaviškiams trumpinantiems savo kelią į Vilijampolę visais 300 metrų palyginti su Birštono gatve.

Briuselio Grandplace, ir kituose placuose balvonženklių nemačiau, – ten aikštės paskirtis kita: imti iš turistų pinigus, tiesiogai ir netiesiogiai.

 

 

Griausmo namas, po perkūnais

Jau kuris laikas svetimšaliams susiriečiamai paslaugūs lietuviai  senovės lietuvių dievą Perkūną vadina griausmu, griaudėjimu ir kitaip.  Kauno Rotušės aikštėje stovi visai graži rodyklė su užrašu Thunder House.

Tą patį rašo ir bukletuose: anglams – Perkūno (griausmo) namas. Prancūzams aiškina, kad tai yra keltų dievo Taranis namas. Vokiškai esu silpnas, tai nežinau ką reiškia Haus des Donnergottes, gal Bildukų namas gal kebabinė – pagal Donner Kebab, tikrai ne Perkūno.

Aišku, kad valdiškos bei privačios Kauno turizmo informacijos įtaigos (TIC) nemano žodžį Perkūnas esant anei tikriniu, anei  vardu. Akivaizu,  kad ir dievo nebijo. Lietuvių kalbos taisyklės nenumato versti vardų, o dažnai ir pavadinimų.

Tyčia ar netyčia TICininkai Perkūną pašalino iš dievų panteono bei vardyno. Reikalauju atstatyt.

Siūlau Perkūno namą angliškai vadinti  Perkūnas’ House. Išreiškiant ypatingą paslaugumą pridėti paaiškinimą: Perkūnas – god of thunder. Visgi paaiškinimas nebus tikslus, nes griaustinio ženklai tėra tik viena vyriausiojo dievo savybių.

Oi, griausma, griausma, oi trenksma, trenksma antų rodyklų (nauja liadies daina).

Kas yra Taranis, gražiai paaiškinta čia (anglų kalba)

Ar nebus čia ta XIX a. Perkūno name rasta skultūrėlė, kuri išvežta į Sankt Peterburgą ten ir dingo. Kontrabandininkai labai galėjo ją iškišti patikliems prancūzams kaip keltų dievą Taranį. O gal ir ne ta, – man atrodo kaip XVI a. manierizmo ar XVIII a. pabaigos romantizmo dirbinėlis, romėnų estetikos citatos akivaizdžios.

Kristupas Radvila Perkūnas (1547-1603), bendravardis.

Apie projektą informuota seniūnija

Vietinė seniūnija yra vienas pamatinių partnerių vykdant pilietines iniciatyvas gerinti savo gyvenamąją aplinką, – mano Rotušės aikštės, Vilniaus ir Aleksoto gatvių dailininkas. Seniūnijos link tokias iniciatyvas orientuoti dailininkui patarė ir Kauno miesto savivaldybės Kultūros, bendruomenių ir savivaldos plėtojimo komitetas,  pritaręs šiam Istorijos ir estetikos gaivinimo projektui.

Kuo seniūnija galėtų padėti dailininkui, kad šis geriau padėtų visuomenei – nustatyti nelengva. Bendrai apie seniūnijų ir konkrečiai apie Kauno senamiestį bei centrą apimančios Centro seniūnijos veiklą internete informacijos nėra.

Lyjant niūriam rudens lietui, tą patį penktadienį, kuomet spaudoje pasirodė samprotavimai apie poreikį mažinti seniūnijų skaičių – nes 11 seniūnijų Kaunui esą per daug, visiškai priešingai manantis dailininkas įžengė pro Centro seniūnijos duris.