Didkaimis?

Pradžiugino „Kauno diena“ 2010 m. vasario 22 dieną: Kaunas turistams – apleistas kaimiškas didmiestis Tradiciškai tiesa sakoma vaikų, juokdarių ir pamišėlių lūpomis. Sveikinu „Kauno dienos“ plunksnuočius suradus (naują/seną) genialų būdą pasakyti teisybę – užsieniečių žodžiais. Kauno gidai cituoja miesto svečių atsiliepimus ir pasako ko negalėtų (nedrįstų) pasakyti kauniečiai.  Pasimėgauti tekstu galima čia:

Į Kauną pirmą kartą atvykęs svečias objektyviai įvertina, kaip atrodo miestas. Jis neturi išankstinio nusistatymo, kuo privalu grožėtis, nebijo išrėžti, kas bado akis.

Atrasti svarbūs Rotušės aikštės projektai

1973 metais (klestėjimo laikais) buvo atlikta daugybė Kauno senamiesčio restauravimo ir atkūrimo darbų: restauruota Rotušė ir įkurti Santuokų rūmai, restauruotas Senasis paštas, Gildija, Medžiotojų užeiga ir t.t. ir t.t.. Pora namų Vilniaus gatvėje  (10 ir 21) iki šiol nepanaudoti.

Rotušės aikštės dailininkas pas gimines rūsyje rado savo dėdės – architekto Henriko Raugalo (1938-2002) XX a. 7 dešimtmečio brėžinius ir piešinius: Rotušės, Pašto, Archikatedros, Gildijos ir kitus projektus.

Kintsugi kertiniam Rotušės akmeniui

Nemaloniai nustebo amerikiečiai apsilankę savo didžiausio muziejaus – Smitsonian instituto Freer meno galerijos japonų keramikos parodoje. Kas gali būti labiau svetima jų vienkartinės taros ir „take-away“ kultūrai? XV-XVI amžiuje Japonijoje pagaminti arbatos puodeliai per šimtmečiais ilgą garbingo naudojimo laikotarpį ne kartą dužo ir ne kartą buvo suklijuoti. Japonai puodelių klijavimo meną pavadino „Kintsugi“.

Indai buvo restauruojami naudojant auksą, laką ir metalines kabes, duženų tarpai paliekami matomais. Vėlesniais laikais indai netgi buvo daužomi specialiai – suklijuotas indas meno mylėtojams (be šios savybės ir praktinių gebėjimų  3000 metų nepriimdavo į valdišką darbą nei Japonijoje, nei Kinijoje) atrodė žymiai vertingesnis.

Taigi, apie ką aš čia?

Kertinis Rotušės akmuo.

Rotušės aikštės dailininkas rezga nelegalios šio akmens restauracijos planą. Teisinių pagrindų ir lėšų tokiai operacijai nėra ir neatsiras, taigi, užsnūdus tvarkos ir paveldo sargams, kauniečiai greičiausiai bus nustebinti kurį nors rytą . Maloniai ar nemaloniai?

P.S.  Nepainioti su pamatiniu Rotušės akmeniu, kuris yra matomas rūsyje ir yra paslėgęs tauraus metalo pinigą. Dabartinė vieta nuorūkoms kišti kertiniu akmeniu vadintina šių priežasčių:  a) yra pastato fasadinio įėjimo kairiajame kampe- kertėje; b) yra simbolis, kurio poveikį ties Kaunu esančios Pasaulės ateičiai paaiškins kurią dieną užlipęs ant bačkos tribūnas.

Kūjai ir ceremonijos

Kauno diena rašo: Rotušė – ne jaunavedžiams, o vienam politikui?

(čia bus šaržas: Kaminskas už diržo užsikišęs nušautą baltają gulbę, mojuodamas nuo Vytauto tilto nuluptais Stalino kūju ir pjautuvu, varo verkiančias nuotakas iš Rotušės)

Primityvus profesionalaus žurnalizmo receptas yra toks:
Antraštėje ir pastraipų pavadinimuose – melas, turinyje paneigimas + nesusipratusiųjų pasisakymai. Taip sutaupoma laiko ir pinigų bylinėjimuisi, o visuomenė lieka sujaudinta, nesusipratusi ir patenkinta. Redaktoriai pradedančiuosius žurnalistus moko taip: Žurnalistas turi būti kvailas ir klausti kvailus klausimus. Į kvailus klausimus pateikiami kvaili atsakymai. Kvaili atsakymai kelia kvailų skaitytojų šurmulį. Rezultatas – auga tiražas (bapkės).

Rotušės atsendinimo pastanga

Menotyrininkai kviečiami į mokslinę konferenciją dėl šio milžiniško (7 metrų) meno kūrinio įkurdinto po Rotušės skliautais.   Susikūprinusios gotikos, iškilmingo klasicizmo bei eklektiškos Muravjovo- Koriko būstinės stilistinis mišinys yra nelengva terpė šiam sveikatingo herojinio realizmo ekzemplioriui. Meninė išliekamoji kūrinio vertė nekelia abejonių. Laukiama pasiūlymų, kaip tinkamai pagerbti menininką ir jo atstovaujamą laikotarpį kitoje vietoje.

Registruotis  e-paštu: xar5000@yahoo.com. Pasiūlymus teikti – skiltyje Palikti komentarą žemiau.

Naujas stiklas

Titaniškos pastangos demonstruoti 500 metų senumo paveldą – vaško lydymo krosnį dabartinėse Rotušės prieigose.

Rotušės aikštės dailininkas rado du berniūkščius besėdinčius ant visiškai neperžvelgiamo (aprasojusio) stiklo. Garuoja žemelė ir kyla rasa ant to stiklo taip pat, kaip ir ant buvusio ankstesnio – nieko nematyti. Berniūkščiai aplink ropojančio dailininko klausė: kas čia per stiklas, o gavę išsamų paaiškinimą, kas „tai“ yra ir kas po „tuo“ yra (nes nieko nematyti), nusprendė, kad dėdė esąs istorikas.

Čia dėdė truputį vaikams primelavo apie  požeminius takus iš Keramikos muziejaus, tačiau iš esmės paaiškino  fizikinę garų kondensacijos problemą ir neatsakingo projektavimo pasekmes.

Daugiau informacijos Kauno diena čia:

Pirmoji pergalė – Perkūno naudai

Iš baltų panteono ir lietuvių vardyno pašalintas Perkūnas – sugrąžintas!  Valstybinės kalbos kontrolės tarnyba pripažino, kad Rotušės aikštės dailininko Augusto Ramono nepasitenkinimas vyriausio lietuvių dievo Perkūno vardo vertimais į griausmą, griaudėjimą, audrodievį arba keltų dievą Taranį – yra pagrįstas. Tikriniai vardai, skirtingai nei daro Turizmo informacijos centrai (TIC’ai), į užsienio kalbas neverčiami.

Dailininko reikalavimas atstatyti Perkūną vardyne ir dievų bendrijoje, kaip teigė Kauno valstybinės kalbos kontrolės tarnybos vedėja Vida Jurkienė, bus įgyvendintas artimiausiu metu. TIC’ai įspėti nebespausdinti bukletų su išverstu arba pakeistu Perkūno vardu, o Rotušės aikštėje stovinti rodyklė bus atnaujinta per porą savaičių – vėliausiai iki Kalėdų (š.m.).

2005 metais svarstė aikštės viziją

Žilvinė PETRAUSKAITĖ 2005-02-26 Viduramžiškas šurmulys Rotušės aikštėje. Kauno diena.

Ar Rotušės aikštėje bus atgaivintas kadaise čia šurmuliavęs turgus, o gal po ją vaikščios istorines asmenybes, įvairiais laikais apsilankiusias Kaune, vaidinantys aktoriai? Viešoje diskusijoje išsakytas tolimesnes vizijas papildė labai pragmatiški Rotušės aikštės gyvenimo scenarijaus punktai

Kauno pradžia

Koks Kaunas buvo prieš 600 galima įsivaizduoti apsilankius viename skurdžiausių Lietuvos muziejų – Keramikos muziejuje po Rotuše (įėjimas iš kairės, trečiadieniais – dykai). Rūsyje čia eksponuojami keramikos dirbiniai, daugiausia kokliai. Mažame sąsiuvinėlyje parašyta: kuriame kvartale jie rasti, kada pagaminti. Visa ekspozicinė įranga 500 metų ir senesniems eksponatams – keli vinukai ir kaitrinės lemputės.

2008 metais Kaunas šventė savivaldos 600 metų jubiliejų. LDK Vytautas kauniečiams suteikė Magdeburgo teises 1408 m. vasario 14 d, o Jogaila savivaldos teises suteikė dar 1387.03.22 . Be abejonės, pats miestas žymiai senesnis ir pagrindinė jo aikštė tuo labiau. Tikėtina, kad ir krosnys su herbiniais kokliais buvo įrengiamos ne samanotose lūšnose, o tam pritaikytuose palociuose.

1464 metais Vilniuje siaučiant marui karalius Kazimieras Jogailaitis ir jo dvaras persikėlė į Valdovų rūmus Kaune. Skirtingai nei vilnietiški, originalūs gotikinio mūro Kauno valdovų rūmai tebestovi. Istorikai tebesistebi, kodėl Kaune rasti renesansiniai molio keramikos langų apvadai (minėtame Keramikos muziejuje) yra tokie patys, kaip Vilniaus Valdovų rūmų.

Gotikinis Valdovų rūmų mūro raštas atpažįstamas ir pradedančiąjam istorijos mėgėjui.

Sovietų išminčiai ne veltui čia įsteigė durnyną (kaip ir Pažaislio vienuolyne). Šiandien čia Dailės akademijos (kažkodėl vadinamos Vilniaus, o ne Lietuvos, nors išdėstysta įvairiuose miestuose) Kauno dailės institutas. Kas kitas galėtų išvėdinti tą kopūstų tvaiką, jei ne dailininkai?