Ką veikia Rotušės aikštės dailininkas?

Ištrauka iš Rotušės aikštės draugijos biuletenio Nr. 2:

Pagal pavadinimą, tartum, Rotušės aikštės dalininkas turėtų stovėti Rotušės aikštės viduryje ir piešti praeivių portretus ar bent jau paukštelius. Pasirodo, dailininkas nors ir karštai svajoja apie tokią veiklą, tačiau užsiima kuo kitu:

1. Kuria Rotušės atvėrimo visuomenei projektą (įteiktas savivaldybei), kuris numato muziejinės ekspozicijos įrengimo galimybes išsaugant esamas Rotušės funkcijas .

2. Kuria Rotušės aikštės plano, transporto srautų, bei infrastruktūros pakeitimų projektą.

3. Kuria nuo seniausių laikų Kauną lankiusių karalių vaizdines istorijas, siekdamas patvirtinti, kad Kauno istorija skaičiuotina ne nuo tarpukario.

4. Kuria meninį (retro) Kauno senamiesčio žemėlapį nuo Santakos iki Birštono gatvės, gavęs šiam tikslui tikslinę stipendiją duotą savivaldybės ir atimtą turto prievartavimą vykdančio antstolio.

5. Kuria Rotušės aikštės draugijos įvaizdį: metraštį-biuletenį (1 ir 2 Nr.) bei interneto svetainę, t.y. kuria šios draugijos tekstus ir vizualinius atributus.

6. Kuria suvenyrus Kaunui ir Rotušei.

Vienžo, Kūrikas kažkoks!

taip pat,

7.  Apsirengęs senoviniu kostiumu garsina Draugiją miesto renginiuose (žongliruoja savo sukurta Draugijos vėliava Rotušės aikštėje arba dalyvauja ceremonijose Rotušės viduje)

8. Dalyvauja dailės parodose pateikdamas tokius kūrinius, kad net LRKM specialistai nesupranta – kur čia meno objektas (t.y. neranda kur dienraščio žurnalisto požiūriu yra naujiena, arba kur yra tas spjūvis į mistinių miesčionių stereotipus ar bent į amžinąsias vertybes, arba kur dar labiau išplečiami LSD/LDS išdarkytos sąmonės horizontai).

P.S. Aukščiau minėtą veiklą dailininkas vykdo nemokamai, savo lėšomis, be atlyginimo – bo bodisi piniginiais ženklais, ypač 100 Lt banknotais. 😦 Be to, atlyginimo dydis dažniausiai žemina jo orumą):

Didkaimis?

Pradžiugino „Kauno diena“ 2010 m. vasario 22 dieną: Kaunas turistams – apleistas kaimiškas didmiestis Tradiciškai tiesa sakoma vaikų, juokdarių ir pamišėlių lūpomis. Sveikinu „Kauno dienos“ plunksnuočius suradus (naują/seną) genialų būdą pasakyti teisybę – užsieniečių žodžiais. Kauno gidai cituoja miesto svečių atsiliepimus ir pasako ko negalėtų (nedrįstų) pasakyti kauniečiai.  Pasimėgauti tekstu galima čia:

Į Kauną pirmą kartą atvykęs svečias objektyviai įvertina, kaip atrodo miestas. Jis neturi išankstinio nusistatymo, kuo privalu grožėtis, nebijo išrėžti, kas bado akis.

Atrasti svarbūs Rotušės aikštės projektai

1973 metais (klestėjimo laikais) buvo atlikta daugybė Kauno senamiesčio restauravimo ir atkūrimo darbų: restauruota Rotušė ir įkurti Santuokų rūmai, restauruotas Senasis paštas, Gildija, Medžiotojų užeiga ir t.t. ir t.t.. Pora namų Vilniaus gatvėje  (10 ir 21) iki šiol nepanaudoti.

Rotušės aikštės dailininkas pas gimines rūsyje rado savo dėdės – architekto Henriko Raugalo (1938-2002) XX a. 7 dešimtmečio brėžinius ir piešinius: Rotušės, Pašto, Archikatedros, Gildijos ir kitus projektus.

Kintsugi kertiniam Rotušės akmeniui

Nemaloniai nustebo amerikiečiai apsilankę savo didžiausio muziejaus – Smitsonian instituto Freer meno galerijos japonų keramikos parodoje. Kas gali būti labiau svetima jų vienkartinės taros ir „take-away“ kultūrai? XV-XVI amžiuje Japonijoje pagaminti arbatos puodeliai per šimtmečiais ilgą garbingo naudojimo laikotarpį ne kartą dužo ir ne kartą buvo suklijuoti. Japonai puodelių klijavimo meną pavadino „Kintsugi“.

Indai buvo restauruojami naudojant auksą, laką ir metalines kabes, duženų tarpai paliekami matomais. Vėlesniais laikais indai netgi buvo daužomi specialiai – suklijuotas indas meno mylėtojams (be šios savybės ir praktinių gebėjimų  3000 metų nepriimdavo į valdišką darbą nei Japonijoje, nei Kinijoje) atrodė žymiai vertingesnis.

Taigi, apie ką aš čia?

Kertinis Rotušės akmuo.

Rotušės aikštės dailininkas rezga nelegalios šio akmens restauracijos planą. Teisinių pagrindų ir lėšų tokiai operacijai nėra ir neatsiras, taigi, užsnūdus tvarkos ir paveldo sargams, kauniečiai greičiausiai bus nustebinti kurį nors rytą . Maloniai ar nemaloniai?

P.S.  Nepainioti su pamatiniu Rotušės akmeniu, kuris yra matomas rūsyje ir yra paslėgęs tauraus metalo pinigą. Dabartinė vieta nuorūkoms kišti kertiniu akmeniu vadintina šių priežasčių:  a) yra pastato fasadinio įėjimo kairiajame kampe- kertėje; b) yra simbolis, kurio poveikį ties Kaunu esančios Pasaulės ateičiai paaiškins kurią dieną užlipęs ant bačkos tribūnas.

Naktinė fotosesija

Seniau kai kurie žmonės skųsdavosi buvę marsiečių pagrobti, o sunkmečiu ir patys prašosi.

Vaško krosnies pažiūrėti  po 22 valandos vaikai eina su suaugusiaisiais.

Rotušės aikštės dailininko šešėlis matomas nereguliariai, įvairiu paros metu.

Rotušės atsendinimo pastanga

Menotyrininkai kviečiami į mokslinę konferenciją dėl šio milžiniško (7 metrų) meno kūrinio įkurdinto po Rotušės skliautais.   Susikūprinusios gotikos, iškilmingo klasicizmo bei eklektiškos Muravjovo- Koriko būstinės stilistinis mišinys yra nelengva terpė šiam sveikatingo herojinio realizmo ekzemplioriui. Meninė išliekamoji kūrinio vertė nekelia abejonių. Laukiama pasiūlymų, kaip tinkamai pagerbti menininką ir jo atstovaujamą laikotarpį kitoje vietoje.

Registruotis  e-paštu: xar5000@yahoo.com. Pasiūlymus teikti – skiltyje Palikti komentarą žemiau.

Naujas kūrinys vaško krosnies ekspozicijoje

1408 metais Vytauto privilegijoje Kauno miestui minima vaško lydykla. Rotušės aikštėje iki 1542 veikė aštuonios lydymo krosnys, kuriose per metus išliedavo apie 1500 tonų vaško „akmenų“ (14,618 kg skrituliai). Kauniečiai taip užsidirbo pinigų Rotušei pastatyti.

Rotušės aikštės dailininkas Augustas Ramonas vaško krosnies ekspozicijos atnaujinimo proga sukūrė paveikslą. 360 cm ilgio frizas vaizduoja iš Viešpaties malonės atsiradusių gėrybių seką: pasigavęs bičių spiečių bitininkas apgyvendina juos įrengtose medžio drevėse; karaliai malda pagerbia bitelių sulipdytus vaško ir medaus korius; vaško lydytojai dirba prie krosnies; laivai plukdo vašką į Hanzos miestus; vaškas pavirsta antspaudais, užrašų lentelėmis ir žvakėmis. Gauti pinigai – nepavaizduoti, o vėliau atsiradusią Rotušę galima apžiūrėti vietoje.

Tuo metu jau stovėjo Vytauto bažnyčia, o Perkūno namai pavaizduoti du (archeologai mano, kad šalia stovėjęs toks pat namas. Kas gyveno šiuose namuose 100 metų iki apsigyvenant pirkliui Dulkei su trimis gražiomis dukterimis – duomenų neišliko. Dailininkas mano, kad šie rūmai buvo sudėtinė Valdovų rūmų dalis (1464 į Kauną atsikraustė karalius Kazimieras Jogailaitis su įpėdiniu).

Karalienė Bona, kad ir nemėgstama lietuvių dėl negražaus elgesio su marčia (Barbora Radvilaite), Kauną valdė ir grąžino 1518-1556 m., taigi galėjo ir maldelę už bites sukalbėti.  Bitelės ne tik krikščioniškoje kultūroje buvo herbuose naudojamos, bet ir egiptiečiams patiko – dar prieš 5000 metų reiškėsi kaip karališkos galios simbolis.

Kova su drėgme vaško krosnies rūsyje dar nebaigta. Išmintingi inžienieriai ieško sprendimo, kaip kondensato kaupimasį ant stiklo įveikti, kuomet dengianti plokštuma  pakreipta mažiau nei 45 laipsnių kampu. (Esant 45 laipsnių kampui, kondensatas nesikaupia, anot Izaoko Niutono).

Senamiesčio apžvalga iš Archikatedros varpinės bokšto

Rotušės aikštės dailininko kūrinių parodoje demostruojamas futuristinis projektas:

Senovės priminimas (papeikimas iškabų šungrybiams)

Štai jums nuostabus vaizdelis: šviečia saulė, zylioja pėstieji, rotušės aikštėje tvyro ramybė,  XIXa.pab. – XX a. pr. nameliai dar neblogai išsilaikę!

„Ne XX a., o XV a.“, – sušnypščia paveldosaugininkė B.  „Kauno savivaldai jau 601-eri“, – nusišiepia mero patarėjas C. „Taigi, taigi, Rotušės aikštei – ne mažiau 701 metų“, – triumfuoja naujai iš(si)keptas Rotušės aikštės dailininkas konservatyvių pažiūrų kultūrininkas Augustas Ramonas.

Tai kodėlgi eiliniam skysta čiurkšlele Kauną maitinančio turizmo atstovui iš Japan, Kazakhstan, USA ir Espana atrodo kitaip? Ir eiliniam sunkiasvoriu individualiu autotransportu motorizuotam pakauniečiui iš Šilainių, Karmėlavos, Babtų, ir kitur jokie požymiai neprimena, jog 1464 metais kitame aikštės kampe (dab. Aleksoto 2) rezidavo Lenkijos karalystės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valdovo Kazimiero Jogailaičio dvaras.

2005 metais svarstė aikštės viziją

Žilvinė PETRAUSKAITĖ 2005-02-26 Viduramžiškas šurmulys Rotušės aikštėje. Kauno diena.

Ar Rotušės aikštėje bus atgaivintas kadaise čia šurmuliavęs turgus, o gal po ją vaikščios istorines asmenybes, įvairiais laikais apsilankiusias Kaune, vaidinantys aktoriai? Viešoje diskusijoje išsakytas tolimesnes vizijas papildė labai pragmatiški Rotušės aikštės gyvenimo scenarijaus punktai