1973 metais (klestėjimo laikais) buvo atlikta daugybė Kauno senamiesčio restautavimo ir atkūrimo darbų: restauruota Rotušė ir įkurti Santuokų rūmai, restauruotas Senasis paštas, Gildija, Medžiotojų užeiga ir t.t. ir t.t..
Rotušės aikštės dailininkas pas gimines rūsyje rado savo dėdės – architekto Henriko Raugalo (1938-2002) XX a. 7 dešimtmečio brėžinius ir piešinius: Rotušės, Pašto, Archikatedros, Gildijos ir kitus projektus.
Gruodžio 27 dieną gausiai susirinko Kauno geruomenė į dvidešimtąjį Kęstučio Ignatavičiaus organizuotą Labdaros vakarą. Labdaros gauta 100 000 litų, o dailės aukcionas davė dar 18 000 litų. M. Petruškevičiaus frakas buvo tarsi lietas plienas, o štai Rotušės aiktės dailininkas buvo apsirengęs 18 amžiaus Batuoto katino kostiumu ir piešė piešinėlius:
Žvalusis Vytenis Pauliukaitis buvo visai nepanašus į tą ligotą senelį iš šokių televizijos ir šauniai vedė neapsakomai ilgą dailės kūrinėlių aukcioną. Dykai suneštų paveikslėlių repertuaras buvo skurdus, mat kažkam dingtelėjo nepasiturinčius menininkus taip pat paversti mecenatais prilyginant juos stambiems verslininkams bei asignavimų valdytojams. Įvairūs bagočiai dažnai apeliuoja į menininkų garbės troškimą ir, pavaišinę tuos svajoklius kava, palieka juos basus.
Liudas Mikalauskas dainuoja ir šoka natūroje taip pat geriau nei TV. Šokio su Sausgalviene Rotušės aikštės dailininkas net nepradėjo piešti, užburtas skrajojančios poros piruetų magijos.
Gruodžio 27 dieną Kauno miesto rotušėje vyks dvidešimtasis Kalėdinis labdaros vakaras. Šiais metais surinktas labdaros lėšas skirs Kauno II klinikinės ligoninės Vaikų pulmonologijos skyriuje sunkiausią tuberkuliozės formą besigydantiems ir specialių poreikių turintiems vaikams, taip pat cukriniu diabetu sergančiųjų bendrijai „Likimas” , Kauno kurčiųjų reabilitacijos centrui ir padovanoti klausos aparatus ir jų priedus keturiolikai vaikučių, turinčių klausos sutrikimų. 2008 metais buvo paaukota 130 000 litų.
Kviečiama paremti kilnią labdaros vakaro idėją pervedant aukas į specialią Kauno miesto savivaldybės administracijos sąskaitą AB DnB NORD banke, sąskaitos Nr. LT594010042500388593, banko kodas 40100.
Nemaloniai nustebo amerikiečiai apsilankę savo didžiausio muziejaus – Smitsonian instituto Freer meno galerijos japonų keramikos parodoje. Kas gali būti labiau svetima jų vienkartinės taros ir „take-away“ kultūrai. XV-XVI amžiuje pagaminti arbatos puodeliai per ilgą garbingo naudojimo laikotarpį ne kartą dužo ir ne kartą buvo suklijuoti. Puodelių klijavimo menas pavadintas „Kintsugi“.
Indai buvo restauruojami naudojant auksą, laką ir metalines kabes, duženų tarpai paliekami matomais. Vėlesniais laikais indai netgi buvo daužomi specialiai – suklijuotas indas atrodė žymiai vertingesnis.
Taigi, apie ką aš čia?
Kertinis Rotušės akmuo.
Rotušės aikštės dailininkas rezga nelegalios šio akmens restauracijos planą. Teisinių pagrindų ir lėšų tokiai operacijai nėra ir neatsiras, taigi, užsnūdus tvarkos ir paveldo sargams, kauniečiai greičiausiai bus nustebinti kurį nors rytą. Maloniai ar nemaloniai?
P.S. Nepainioti su pamatiniu Rotušės akmeniu, kuris yra matomas rūsyje.
Užjutusi, kad miesto veido statuso neteko visiems laikams, Alėja smogia Senamiesčiui iš pasalų, neva nesusipratusių komunalininkų rankomis.
Kauno diena rašo: Rotušė – ne jaunavedžiams, o vienam politikui?
(čia bus šaržas: Kaminskas už diržo užsikišęs nušautą baltają gulbę, mojuodamas nuo Vytauto tilto nuluptais Stalino kūju ir pjautuvu, varo verkiančias nuotakas iš Rotušės)
Primityvus profesionalaus žurnalizmo receptas yra toks:
Antraštėje ir pastraipų pavadinimuose – melas, turinyje paneigimas + nesusipratusiųjų pasisakymai. Taip sutaupoma laiko ir pinigų bylinėjimuisi, o visuomenė lieka sujaudinta, nesusipratusi ir patenkinta. Redaktoriai pradedančiuosius žurnalistus moko taip: Žurnalistas turi būti kvailas ir klausti kvailus klausimus. Į kvailus klausimus pateikiami kvaili atsakymai. Kvaili atsakymai kelia kvailų skaitytojų šurmulį. Rezultatas – auga tiražas (bapkės).
Seniau kai kurie žmonės skųsdavosi buvę marsiečių pagrobti, o sunkmečiu ir patys prašosi.
Vaško krosnies pažiūrėti po 22 valandos vaikai eina su suaugusiaisiais.
Rotušės aikštės dailininko šešėlis matomas nereguliariai, įvairiu paros metu.
Menotyrininkai kviečiami į mokslinę konferenciją dėl šio milžiniško (7 metrų) meno kūrinio įkurdinto po Rotušės skliautais. Susikūprinusios gotikos, iškilmingo klasicizmo bei eklektiškos Muravjovo- Koriko būstinės stilistinis mišinys yra nelengva terpė šiam sveikatingo herojinio realizmo ekzemplioriui. Meninė išliekamoji kūrinio vertė nekelia abejonių. Laukiama pasiūlymų, kaip tinkamai pagerbti menininką ir jo atstovaujamą laikotarpį kitoje vietoje.
Registruotis e-paštu: xar5000@yahoo.com. Pasiūlymus teikti – skiltyje Palikti komentarą žemiau.
1408 metais Vytauto privilegijoje Kauno miestui minima vaško lydykla. Rotušės aikštėje iki 1542 veikė aštuonios lydymo krosnys, kuriose per metus išliedavo apie 1500 tonų vaško „akmenų” (14,618 kg skrituliai). Kauniečiai taip užsidirbo pinigų Rotušei pastatyti.
Rotušės aikštės dailininkas Augustas Ramonas vaško krosnies ekspozicijos atnaujinimo proga sukūrė paveikslą. 360 cm ilgio frizas vaizduoja iš Viešpaties malonės atsiradusių gėrybių seką: pasigavęs bičių spiečių bitininkas apgyvendina juos įrengtose medžio drevėse; karaliai malda pagerbia bitelių sulipdytus vaško ir medaus korius; vaško lydytojai dirba prie krosnies; laivai plukdo vašką į Hanzos miestus; vaškas pavirsta antspaudais, užrašų lentelėmis ir žvakėmis. Gauti pinigai – nepavaizduoti, o vėliau atsiradusią Rotušę galima apžiūrėti vietoje.
Tuo metu jau stovėjo Vytauto bažnyčia, o Perkūno namai pavaizduoti du (archeologai mano, kad šalia stovėjęs toks pat namas. Kas gyveno šiuose namuose 100 metų iki apsigyvenant pirkliui Dulkei su trimis gražiomis dukterimis – duomenų neišliko. Dailininkas mano, kad šie rūmai buvo sudėtinė Valdovų rūmų dalis (1464 į Kauną atsikraustė karalius Kazimieras Jogailaitis su įpėdiniu).
Karalienė Bona, kad ir nemėgstama lietuvių dėl negražaus elgesio su marčia (Barbora Radvilaite), Kauną valdė ir grąžino 1518-1556 m., taigi galėjo ir maldelę už bites sukalbėti. Bitelės ne tik krikščioniškoje kultūroje buvo herbuose naudojamos, bet ir egiptiečiams patiko – dar prieš 5000 metų reiškėsi kaip karališkos galios simbolis.
Kova su drėgme vaško krosnies rūsyje dar nebaigta. Išmintingi inžienieriai ieško sprendimo, kaip kondensato kaupimasį ant stiklo įveikti, kuomet dengianti plokštuma pakreipta mažiau nei 45 laipsnių kampu. (Esant 45 laipsnių kampui, kondensatas nesikaupia, anot Izaoko Niutono).
2009.11.27 įsteigta Rotušės aikštės draugija. 20 Senamiesčio verslininkų ir kultūrininkų miesto ceremonimeistro pakviesti susirinko Rotušėje ir sutarė gaivinti senamiesčio istoriją bei estetiką. Pasirašę steigimo aktą Draugija vėliava nešini apėjo Rotušę ir atidengė atnaujintą XV amžiaus vaško lydymo krosnies ekspoziciją. Naujos ventiliuojamos stiklo konstrukcijos gamybą lėšomis rėmė Algirdas Mažeika, „Bernelių” restoranų savininkas.
Rotušės aikštės dailininkas Augustas Ramonas sukūrė draugijos emblemą ir vėliavą.
Žiemos sezonui pasirinkta balta spalva, o pavasarį ketinama iškelti šviesiai žalią.
